- gryvenkė
- ×grývenkė sf. (1) 1. žr. gryvenka 1: Susuko [pardavėjas] dratą grývenkėn ir pasvėrė Lš. ^ Šitoj karvė tai susisukus kap grývenkė (prasta, susitraukusi) Lš. 2. žr. gryvenka 3: Nesuk labai siūlo – prisidarys grývenkių Lš. 3. ppr. dem. tokia virvelė lanketui prie jungo pririšti (ariant jaučiais): Ariant nudilo gryvenkė̃lė Žmt. Ardamas vis, būdavo, turi gryvenkė̃lę kišeniuj – nutrūko ta, paimi kitą Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.